Išpopuliarėjęs grindinis šildymas, jau nekelia klausimų dėl patogumo ir efektyvumo naudoti, palyginus su radiatorių šildymu. Šilumos namo viduje per nešėjas gali būti oras elektros laidai arba vanduo. Dažnesnis variantas naujai statomuose individualiuose namuose yra vandeniu arba neužšąlančiu skysčiu kaip glikolis, grindų šildymo sistema.
Įsirengus grindinio šildymo sistemą nėra karštų taškų patalpoje, todėl visa šiluma atiduodama tolygiai patalpoje. Šildomos grindys draugiškos alergiškiems žmonėms nes nėra oro srautų ir cirkuliacijos, patalpų ore yra mažiau dulkių. Grindiniame šildyme ypatingai kai grindys vertikaliai ir horizontaliai gerai apšiltintos visa energija paverčiama šilumine energija.
Grindinis šildymas sutaupo patalpų plotą kadangi nėra matomų šildymo įrenginių. Įrenginėjant grindinį šildymą svarbus pamatų ir grindų pakankamas šilumos izoliacijos kiekis, tą pasiekti padeda plokštuminiai pamatai. Gilesniame sluoksnyje, nei cementinėse grindyse įrengti šildymo vamzdeliai leidžia tolygiai paskirstyti šilumą grindų plote.
Šildomose grindyse dažniausiai naudojami vamzdelių storiai būna 16,18 ar 20mm, atstumai tarp vamzdelių taip pat skiriasi nuo konkretaus pastato savybių ir gali būti 15-20-30cm. priklausomai nuo šilumos šaltinio, tai būtų dujos, kietas kuras ar geoterminis šilumos šaltinis. Temperatūrinės ir deformacijų siūlės plokštuminiame pamate nereikalingos. Temperatūrinės ar deformacijų siūlės įrengiamos pramoninėse betoninėse grindyse, kurios naudojamos prekybos centruose,automobilių aikštelėse, sandėliuose, gamyklose, angaruose žemės ūkio technikai laikyti, logistikos centruose ir kur betoninės grindys įrengiamos ant neizoliuoto šiltinimo medžiaga grunto pagrindo. Privačiuose namuose temperatūrinės ar deformacijų siūlės reikalingos kai namo pamatai poliniai.