Plokštuminių pamatų mitai

Plokštuminiai pamatai įrengimas Kaune

Dažniausiai pasitaikantys mitai apie plokštuminius pamatus:

1. Plokštuminius namo pamatus iškilnos šaltis. Tokio judėjimo metu gali būti nutrauktos komunikacijos ir atsirasti neleistinos statinio deformacijos.

  Įšalas kuris įgauną plėtimosi jėgą arba kiloja statinius, atsiranda kai  vanduo esantis grunte sąveikauja su neigiama temperatūra. Jei pašalinamas nors vienas iš šių veiksnių, įšalas pagrinduose nesusidaro.

Plokštuminiame pamate  kaip ir poliniuose ar juostiniuose pamatuose nuimamas augalinis sluoksnis. Kuris pakeičiamas drenuojančiu, t.y. savyje nesulaikančiu drėgmes, dažniausiai tai žvyro, rečiau skaldos sluoksniu. Jei sklype aukštas gruntinis vanduo,  gręžtiniams, juostiniams ir plokštuminiams  pamatams įrengiamas drenažas. Galima neperšąlančiu gruntu, iškelti būsimo statinio vieta. Tokiu principu įrenginėjami keliai, kuriais kas diena važinėjame.

Kaip žinoma polistireninis putplastis yra izoliacinė medžiaga, tad gruntas padengtas izoliacine medžiaga neperšąla. Tai yra daroma ne tik pamatuose, bet naudojama ir šiauriau esančiose šalyse  tiesiant kelius, statant pastatus. Kai kuriuose inžineriniuose sprendimuose, polistireninis putplastis ne tik apsaugo gruntą nuo peršalimo, bet amžino įšalo žemėje neleidžia gruntams sušilti. Neizoliavus gelžbetoninių konstrukcijų,  aukščiau paminėti veiksniai ardys betono paviršių.

2. Temperatūrinės siūlės plokštuminiuose pamatuose.

 Temperatūrinės siūlės-nėra daromos plokštuminiam pamate kadangi taip butų pažeidžiama visa pamato konstrukcija. Temperatūrinės siūlės reikalingos tada kai  betonas nuo grunto nėra izoliuotas jokia šilumos izoliacine medžiaga.

3. Plokštuminiai namo pamatai skirti lengviems skydiniams ar karkasiniams namams, dažna asociacija su Skandinavijos šalimis, ir netinkami sunkiems mūriniams namams.

Tai neprofesionalus požiūris į statybos procesą. Pamatų parinkimo ir projektavimo pradžia prasideda nuo grunto tyrimų,  įvertinamos pastato apkrovos. Pagal tai ir projektuojami pamatai. Taip projektuojami  ne tik plokštuminiai pamatai bet poliniai ir juostiniai pamatai. Kaip visi  pamatai taip ir plokštuminiai pamatai susideda iš armatūros ir betono tai yra vadinama gelžbetoniu. Ant daugumos išlietų plokštuminių pamatų Lietuvoje statomi mūriniai namai. Pamatai sunkiems pastatams, netradicinės architektūros daugiaaukščiams pastatams,  kombinuojami  t.y. viename pastato pamate galima sutikti visus pamatų tipus. Plokštuminiai pamatai iš tikrųjų labai tinka karkasiniams namams. Izoliuotas plokštuminis pamatas karkasiniame, skydiniame name tarnauja kaip šilumos kaupimo talpa arba kitaip vadinama termo masė.

4. Plokštuminiai pamatai skirti namams be rūsio.

Plokštuminiai pamatai gali turėti rūsį, ypatingai sklypuose kur pastato vieta , ar dalis pastato yra ant šlaito.Tik tuomet pamatas įrengiamas giliau nei žemės paviršius, pamatų įrengime galima atsisakyti sunkių pamatų blokų o rūsio sienas įrengti iš blokelių ar monolito, žinoma betoninę dalį esančia po gruntu reikia apšiltinti ir hidroizoliuoti.

5. Plokštuminių pamatų įrengimas brangenis nei polinių ar juostinių pamatai.

Tradiciniai ir plokštuminiai pamatai vadinami tuo pačiu daiktavardžiu, tik plokštuminių pamatų jau nereikės apšiltinti, hidroizoliuoti  betonuoti  grindų ir montuoti grindinio šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos. Įsirengus gręžtinius pamatus reikės sugrįžti atlikti papildomus darbus, iš čia ir kainos skirtumas kuris sudėjus tuos pačius darbus gaunamas tas pats. Plokštuminiai pamatai apjungia savyje pilną pamatų ir grindų apšiltinimą, grindų betonavimą ir išvedžiotą namo inžineriją. Kas gręžtiniuose pamatuose atliekama per kelis etapus, t.y. polių  ir rostverko įrengimas, pamatų šiltinimas, grindų šiltinimas betonavimas, šildymo, nuotekų ar vandentiekio vedžiojimas. Plokštuminiuose pamatuose atliekama vienu metu. Išbetonavus polinius ar juostinius pamatus skubama mūryti sienas, dengti stogą, ir papildomus nulinio ciklo darbus nukeliant vėlesniam laikui. Sudėjus visus atskirai atliktus specialistų/meistrų darbus, laiką su tokios pat kokybės ir medžiagų kiekiu, tradiciniai pamatai nesigauna pigiau.

6. Plokštuminiai pamatai tinka bet kokiam gruntui-plokštuminiai pamatai netinka bet kokiam gruntui.

Vienareikšmiško atsakymo negali būti. Kadangi plokštuminiai pamatai lengviausiai įrengiami ant smėlingo,  žvyro grunto. Molingam grunte gręžtiniams , plokštuminiams ir juostiniams pamatams prireiks žvyro. Sudėtingiausiai projektuojami pamatai yra ant piltinio grunto, kur didelė dalis grunto yra juodžemis ar durpės. Ant grunto kuriame yra durpių ar juodžemio gali ir netikti plokštuminiai pamatai. Bet tokiu atveju ir tradiciniai poliniai pamatai nebus pigūs, kadangi  tvirtas gruntas bus  randamas gilesniuose sluoksniuose, apsisaugant nuo grunto byrėjimo, ar vandens gali prireikti naudoti CFA technologiją.  Konkrečią pamatų projektavimo užduotį sprendžia atestuotas konstruktorius įvertinęs grunto tyrimus ir pastato apkrovas.

7. Ant polistirolio namas „vaikšto”. Apkrovos išsidėsto netolygiai, plokštuminio pamato sijos gali atskilti nuo neapkrautų grindų.

  Jei  namo pamatų darbai atlikti pagal konstrukcinę namo pamatų dalį ir laikomasi statybos projektavimo taisyklių bei technologijų, savaime pamatai atskilti negali. O jei nesilaikoma  statybos projektavimo ir  technologijų taisyklių, poliniai  pamatai savaime nėra apsaugoti nuo tokių pačių problemų. Netolygiai išsidėstančios apkrovos kaip ir gręžtiniuose pamatuose spendžiamos kompiuteriniu modeliavimu, ten kur pastato svoris didesnis naudojama storesnio diametro armatūra, dedami papildomi armatūros strypai  kaip ir visuose gelžbetoniniuose pamatuose.

8. Dideli medžiagų kiekiai pamatuose

Lyginant plokštuminius  pamatus su poliniais pamatais, betono poliniuose pamatuose sunaudojama daugiau, armatūros kiekis didesnis plokštiniam pamate. Efektyviausias polistireninio putplasčio panaudojimas yra plokštuminiame pamate, kadangi plokštuminio pamato konstrukcija yra horizontali.

9. Plokštuminiai pamatai ir šildymo sistema

 Vyraujantis stereotipas individualaus namo šildyme , tai yra galingas katilas, ir nemokamas energijos šaltinis  kuriuo butų galima šildytis. Pastato šildymas prasideda ne nuo katilo parinkimo, ir malkomis ar granulėmis šildysitės. Pastato šildymas prasideda nuo izoliacinės medžiagos, ir pastato sandarumo. Kuo namas šiltesnis ir sandaresnis, tuo mažesnio galingumo katilo reikės, ir mažiau energijos šilumos nuostoliams kompensuoti. Namo šilumos paskirstymo sistemą galima sumontuoti pačiame plokštuminiame pamate, arba tradiciškai darant, betonuojant papildomą sluoksnį virš pamato.

Sistemą galima sumontuoti pačiame plokštuminiame pamate, arba tradiciškai darant, betonuojant papildomą sluoksnį virš pamato.

Visiems gerų statybų