Plokštuminiai pamatai
Plokštuminiai pamatai individualių namų projektams į Lietuvą atkeliavo iš Skandinavijos šalių, kartu su grindų šildymo sistema. Tai ir nauja ir palyginus senai žinoma pamatų konstrukcija, kadangi ir sovietmečiu sudėtingomis grunto sąlygomis buvo naudojama plokštinių pamatų sprendimai. Tačiau apie energijos išsaugojimą tuomet nebuvo galvojama, tad pamatai buvo be izoliacijos ir be grindų šildymo sistemos. Nauja yra tai kad vis brangstant darbo jėgai ir energijos šaltiniams, gelžbetonines pamatų plokštes imta izoliuoti šilumos izoliacine medžiaga.
Kuo ypatingi šie pamatai ?
Betonas yra laidus šilumos perdavimui, tad bet kokio šiuolaikinio pastato pamatas, sienos ir stogas yra šiltinami, izoliacinėmis medžiagomis. Plokštuminiai pamatai dėl savo plokščios konstrukcijos, skirtingai nei kiti pamatai neturi šilumos tiltelių. Plokštuminiai pamatai klojami ant sutankinto žvyro, skaldos sluoksnio matuojant sutankinimo kokybę, taip tiesiami keliai.
Tokiu būdų pagrindas po pamatais būna paruoštas, ir nereikalingos „juodgrindės ” kurios liejamos tada kai gruntas būna nestabilus apsaugant namo grindis nuo sėdimo.Prieš klojant polistirolą būtina išvedžioti kanalizaciją ir vandentiekio įvadą.
Tradiciniuose pamatuose skubama sumūryti sienas ir uždengti stogą, todėl nuotekų, vandentiekio vedžiojimas ir grindų šiltinimas, ar pamatų užpylimas žvyru, paliekamas vėlesniam etapui, iš naujo kasinėjant gruntą gręžiant jau išlietuose pamatuose kiaurymes, bei grįžtant prie nulinio ciklo darbų.
Tuo tarpu plokštinių pamatų montavimo metu visos komunikacijos ir pamato šiltinimas įrengiamas iš karto. Plokštuminio pamato grindinis šildymas skiriasi nuo paprasto grindinio šildymo tuo, kad visas plokščiasis pamatas sušyla tolygiai ir palaiko temperatūra.
Taip gaunama vadinama termomasė, galbūt pirmą kartą sušildyti reikia daugiau laiko nei paprastam grindiniam šildyme, bet veliau jau tik palaikoma temperatūra. Paprastam grindiniam šildyme išjungus šilumos tiekimą iš kart gali pasijusti vėsa.