Pasyvus namas – tai šiltas ir sandarus individualus gyvenamasis namas, pastatas kuris pasižymi nedidelėmis energijos suvartojimo išlaidomis. Pasyvus namas šildymui sunaudoja apie 15 kWh/m² per metus. Pirmasis pasyvus namas buvo pastatytas 1991 metais, Dramstade, Vokietijoje. Vokietijoje, bei Europoje ne tik daugėja pasyvių individualių namų, bet yra pastatyta ir pasyvių daugiabučių namų, pastatų. Pasyvaus namo idėja kilo dėl didelio, individualių namų energijos suvartojimo. Bet kokio statinio, namo gyvavimo ciklas susideda; iš tikslų ir idėjų formulavimo, projektavimo, statybos, ir eksploatacijos. Visi šie terminai labai tampriai tarpusavyje susiję. Eksploatacijos išlaidos, labai tampriai susijusios su projektavimu ir statyba. Pasyvus namas neturi jokių apribojimų architektūrai. Langai turi būti orientuoti pietus, kadangi taip panaudojama pasyvi saulės energija. Namo sandarumas turi atitikti n50<0,6/val. Rekuperacinės sistemos efektyvumas pasyviame name neturėtų būti mažesnis nei 80 proc. Pasyviam namui nereikia didelių šildymo sistemų, kadangi visa šiluma yra maksimaliai išsaugoma. Sumažėja pagalbinio ploto reikalingumas,taip pat didelių šildymo sistemų būtinybė . Visuomet šiltose patalpose padidėja žmogaus darbingumas. Pastovi pasyvaus namo konstrukcijų temperatūra, saugo namo konstrukciją nuo neigiamo temperatūrų svyravimo, dėl to pasyvus namas yra ilgaamžiškesnis. Storesnės namo sienos reiškia ne tik šiltesnius namus, jos taip pat saugo namą, nuo triukšmo iš aplinkos, bei nuo perkaitimo. Pasyvių namų statyba leis sumažinti priklausomybę šilumos, ar šiluminės energijos žaliavos tiekėjų. Pastato energetinis sertifikatas, parodo pastato naudingumą pagal klasę.